🟣  SMART HR domisi ekonomistų, darbo rinkos portalų, Užimtumo tarnybos ir HR specialistų įžvalgomis.

📌 Pradedant nuo geresnių žinių, tai greičiausiai geriausia ta,  jog Lietuvoje užimtų žmonių skaičius yra didžiausias per pastaruosius kelerius metus ir nors oficialus registruotas nedarbas Lietuvoje per gruodį padidėjo 0,3 proc. punkto ir siekė 9 proc. Lyginant su situacija prieš metus (t. y. 2024-01-01), registruotas šalies nedarbas mažesnis 0,1 proc. punkto (buvo 9,1 proc.). Situaciją galime laikyti stabilia, o artimiausių mėnesių prognozės išliks panašios. Lietuvos ekonomistai pateikia įvairias prognozes dėl darbo rinkos 2025 metais. Lietuvos bankas prognozuoja, kad nedarbo lygis 2025 m. sieks 7,1 proc., o vidutinis darbo užmokestis augs 8,7 proc. Tuo tarpu „Luminor“ bankas tikisi, kad darbo užmokesčio augimas sulėtės iki 6–8 proc., o nedarbo lygis išliks žemas.

📌 Tai pat nuo šių metų minimalus darbo užmokestis padidėjo apie 12 proc. (1038 EUR gross) ir pagal ekonomistų prognozes tai maždaug dešimtadaliu pakels ir vidutinį darbo užmokestį artimu metu. Anot cvbankas.lt, 2024 m. IV ketvirčio duomenų, kandidatų finansiniai lūkesčiai augo ir tikėtinas augimas ir šiais metais. Nors susitikimuose su HR atstovais ir darbdaviais tenka išgirsti nuogastavimų, jog atlyginimai darbuotojams jau “kerta lubas”, neabejoju, kad įmonės suras naujų galimybių, kaip padidinti darbo efektyvumą išvengiant masinių darbuotojų grupių atleidimų, nes kaip daugelis pamename, 2024 m. metais pasirodžiusios naujienas dėl darbuotojų atleidimų dėl restruktūrizacinių pokyčių sukėlė neramių minčių.

📌 Žvelgiant kitu kampu, atleidimai išryškino ir naują tendenciją, jog darbuotojai atleidimus iš darbo išgyvena ramiau, nes Lietuva pagal ekonomistų prognozes tampa vis konkurencingesnė ir ekonomiškai stipresnė, o ir pasibaigė mūsų kaip pigios darbo jėgos era. Šiandien stipriai lenkiame nemažą dalį Europos šalių, ir anot ekonomisto N. Mačiulio, realaus darbo užmokesčio pokytis Lietuvoje lyginant su kitomis Europos šalimis buvo didžiausias nuo 2000 m. ir didėjo net 217%. Kol kas, anot jo, viskas gerai, tuo metu kai infliacija išlieka artima nuliui, tai yra itin didelis impulsas perkamosios galios augimui, kuris ypač gerai atsispindi ir mažmeninės prekybos augime.

Apibendrinant ekonomines prognozes Lietuvos darbo rinkai 2025 metais, galima išskirti šiuos pagrindinius aspektus ir rekomendacijas:

📌 Technologijų pažanga ir automatizacija: Didėjanti dirbtinio intelekto ir automatizacijos integracija keičia darbo pobūdį, todėl darbuotojams būtina nuolat tobulinti technologinius įgūdžius. Įmonės ieškos specialistų, gebančių ne tik analizuoti duomenis, bet ir kurti inovatyvius inžinerinius sprendimus verslo procesų optimizavimui.

📌Darbuotojų trūkumas tam tikruose sektoriuose: Nors bendras užimtumo lygis išlieka aukštas, kai kuriuose sektoriuose, pavyzdžiui, statybų ir informacinių technologijų, inžinerijoje jaučiamas kvalifikuotų specialistų stygius, taigi šios sritys išliks prioritetinės su didžiausiu darbuotojų poreikiu, o patiriami kandidatų pritraukimo iššūkiai skatins darbdavius ieškoti talentų užsienyje ir investuoti į darbuotojų mokymus.

📌 Demografiniai pokyčiai: Asižvelgiant į visuomenės senėjimą ir dirbtinio intelekto plėtrą, įmonės ilgainiui turės nusimatyti priemones ir išsikelti tikslus planuojant darbuotojų pakaitumą bei skatinti vyresnio amžiaus asmenų įtraukimą į darbo rinką.

📌Užsieniečių įdarbinimo kvotos: Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalioja nauja tvarka, pagal kurią nustatyta 24 830 įdarbinimo kvota užsieniečiams, ketinantiems dirbti Lietuvoje su leidimu laikinai gyventi darbo pagrindu. Ši kvota apima visas profesijas ir darbo funkcijas visuose įmonių sektoriuose.

📌 Darbuotojų gerovė ir psichikos sveikata: Didėjantis dėmesys darbuotojų gerovei reikalauja darbdavių kurti palankią darbo aplinką, užtikrinti psichologinę paramą ir skatinti darbo ir asmeninio gyvenimo balansą. Tai tampa svarbiu veiksniu siekiant išlaikyti talentingus darbuotojus ir didinti jų produktyvumą.

Norint sėkmingai įveikti šiuos iššūkius, tiek darbdaviams, tiek darbuotojams būtina prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų, investuoti į nuolatinį mokymąsi ir skatinti inovacijas darbo vietose.