Bernardas Marras yra visame pasaulyje žinomas futuristas, nuomonės formuotojas ir minčių lyderis verslo ir technologijų srityse, turintis aistrą išnaudoti technologijų potencialą žmonijos labui. Jis yra vienos populiarios knygos “Future Skills: The 20 skills and competencies everyone needs to succeed in a digital world” autorius, tad dalinuosi TOP 10 ateities ateities kompetencijų sąrašu papildytų KTU universiteto docentų įžvalgomis. Daugiau čia:

1. Aktyvus mokymasis ir mokymosi strategijos (smalsumas)

Anot knygos autoriaus, jei verta būti pasirinkti tik vieną įgūdį, kurį turi lavinti kiekvienas, tai būtų smalsumas. Nepriklausomai nuo jūsų amžiaus ar pramonės šakos, nuolatinis mokymasis yra labai svarbus norint klestėti rytojaus darbo rinkoje. Smalsumas ir nuolatinis mokymasis padeda išlikti lankstiems ir priimti pokyčius, išlaikyti savo įgūdžius, kad galėtumėme neatsilikti nuo pagrindinių šiandien vykstančių pokyčių. Norime išlikti aktualūs darbdaviams ir suteikti sau geriausią galimybę kurti sėkmingą, visavertį gyvenimą? Įsisavinime augimo mąstyseną ir sužadinkite norą mokytis.

2. Skaitmeninis raštingumas

Skaitmeninis raštingumas apima įgūdžius mokytis, dirbti ir naršyti kasdieniame gyvenime mūsų skaitmeniniame pasaulyje. Šie įgūdžiai apima galimybę saugiai ir užtikrintai naudoti įrenginius, programinę įrangą ir programas. Žmonės, turintys stiprių skaitmeninio raštingumo įgūdžių, gali lengvai bendrauti ir bendradarbiauti naudodamiesi skaitmeniniais įrankiais, taip pat seka naujas technologijas ir supranta, kaip tai gali paveikti jų darbą ir verslą.

3. Lankstumas

Ar esate atviri pokyčiams? Ateities darbo vietoje pokyčiai taps dar labiau varomuoju veiksniu nei šiandien. Turėsime nuolat kovoti su naujomis technologijomis, didėjančia automatizacija, sparčiai kintančiu darbo tempu ir galimais verslo sutrikimais, tad visi privalėsime išsiugdyti protinį atsparumą, kad klestėtume nuolatinių pokyčių laikais. Adaptyvumas – gebėjimas prisitaikyti prie naujų sąlygų – yra esminis lankstumo ugdymas, tad prisitaikantys žmonės liks atviresni, smalsesni ir norės mokytis naujų dalykų, nes sutelks dėmesį į galimybes, o ne į kliūtis.

4. Analitinis ir kritinis mąstymas

Šioje netikrų naujienų, socialinės žiniasklaidos burbulų ir informacijos pertekliaus eroje analitinis mąstymas yra vienas svarbiausių įgūdžių, kuriuos reikia ugdyti siekiant sėkmės. Jo mąstymo pagrindą sudaro gebėjimas analizuoti, tad analitinis mąstymas padeda lengviau susigaudyti įvairiose situacijose, o kritinis mąstymas padeda kurti naujas idėjas, daryti išvadas, jas apibendrinti, tad  praktikuodami savo kritinį mąstymą, galėsime suabejoti įrodymų pagrįstumu ir išsiaiškinti, kas yra tiesa, o kas ne įvairiose situacijose.

5. Kompleksinis problemų sprendimas

Ši kompetencija skatina į problemą žvelgti ramiai, išanalizuoti galimas jos priežastis bei rasti potencialius sprendimo būdus, suplanuoti ir pritaikyti veiksmų planą. Prognozuojama, kad ateityje specialistai, gebantys kompleksiškai spręsti problemas, bus ypač reikalingi įmonėms, teikiančioms profesionalias konsultavimo paslaugas juridiniams asmenims bei visam informacijos ir komunikacijos technologijų sektoriui.

6. Kūrybiškumas

Ar kada susimąste, kas iš tikrųjų yra kūrybiškumas? Vienas iš būdų tai apibrėžti yra „vaizdingų idėjų pavertimas realybe“. Šiuolaikiniame pasaulyje technologijos ir visuomenės įpročiai nuolat kinta, todėl prieš kelerius metus puikiai veikę sprendimai šiandien gali būti nebetinkami ir kūrybiškumas bus vienas geidžiamiausių įgūdžiųateities darbo rinkoje, kai vis daugiau įprastų užduočių perduodame mašinoms. Neabejojama, jog naujų idėjų kėlimas, problemų sprendimas, įsivaizdavimas už status quo ribų ir idėjų įgyvendinimas, siekiant išspręsti problemas ir pagerinti situaciją bus reikalingi gebėjimai dirbant ir mažiau apibrėžtomis salygomis nutolusiose komandose.

7. Bendradarbiavimas

Bendradarbiavimo ir komandinio darbo pobūdis keičiasi, kai komandos vystosi į mišrius darbuotojus, visiškai nuotolinius darbuotojus, rangovus “freelance” ir kitus darbuotojus, kurie keičiasi tarp projektų ir komandų. Šioje kintančioje darbo vietoje turėsime mokėti efektyviai bendradarbiauti ir bendrauti su įvairiais kolegomis ir bendradarbiais, verta pabrėžti ir darbą su kitų kultūrų kolegomis iš tolimųjų regionų.

8. Lyderystė ir socialinė įtaka

Geras vadovavimas reiškia, kad visų darbuotojų potencialą galima atskleisti taip, jog jis būtų efektyvus ir toje organizacijoje klestėtų. Jeigu manote, kad lyderystės įgūdžiai būtini tik vadovama, pagalvokite dar kartą. Tokie veiksniai kaip paskirstytos komandos, didėjanti darbuotojų įvairovė ir efektyvesnės organizacinės struktūros reiškia, kad vadovavimo įgūdžiai bus svarbūs kiekvienam darbuotojui kiekvienoje įmonėje – nesvarbu, ar jis vadovauja projektui, komandai ar visam skyriui. Dėl to vis svarbiau tampa atviriau dalintis informacija ir gerąja patirtimi, spręsti konfliktus bei prisiimti atsakomybę.

Tinkamai subalansuoti komandos santykiai, kai bet kuris kolega tam tikru momentu gali tapti komandos lyderiu, iš darbo rinkos gali būti perkeliami ir į socialinę aplinką taip kuriant tvarią visuomenę.

9. Emocinis intelektas

Emocinis intelektas – tai gebėjimas išreikšti ir valdyti savo emocijas. Emociškai protingas žmogus suvokia, kaip jų emocijos daro įtaką jo paties elgesiui ir aplinkiniams, ir gali atitinkamai valdyti šias emocijas. Autorius mano, kad empatija – gebėjimas pamatyti pasaulį iš kito perspektyvos – yra pagrindinė emocinio intelekto sudedamoji dalis, tad ateities darbo rinkoje šis gebėjimas užims vis svarbesnę vietą ypač komandiniame darbe įvairaus lygio pozicijose.

10. Laiko valdymas

Veiksmingų laiko valdymo įgūdžių ugdymas yra itin svarbus mūsų mūsų psichinei sveikatai, nes mokėdami planuoti ir organizuoti savo rutiną, mes gebame susikurti asmeninio ir darbinio gyvenimo balansą ir patirti daugiau saugumo. Nesvarbu, ar dirbame namuose, dirbame visą darbo dieną biure, vadovaujame savo verslui, ar dirbame organizacijoje, gebėjimas efektyviai valdyti savo laiką yra būtinas. Atminkime, kad laiko valdymas efektyvesnis, bet ne sunkesnis darbas ir darbuotojams, kurie puikiai valdo savo laiką paprastai papildomų valandų skirti nereikia. Jie paprastai žino, kada yra produktyviausi  ir išnaudoja savo laiką sumaniai skirdami mažiau produktyvias valandas užduotims, kurios nereikalauja aktyvios protinės veiklos.

Dėkojame, kad skaitote.