Aukščiausio lygio vadovai turi didžiulę įtaką organizacijų sėkmei. Jie nustato standartus komunikacijai, kultūrai ir veiklos rezultatams, nulemdami bendrą įmonės kryptį. Organizacija, kuri gilinasi į esmines vadovų savybes ir tyrinėja vadovų vadovavimo stilių, ir požiūrį į problemų sprendimą, gali lengviau išnaudoti visą savo potencialą, skatinti naujoves, atsparumą ir meistriškumą nuolat besikeičiančioje verslo aplinkoje.

SMART HR domisi, kokios savybės ir jų deriniai daro vadovą geru ir kokių savybių profilis geriausiai atitiktų organizacijos profilį ne tik ruošiantis vadovo atrankai, bet ir įgalinant vadovus atskleisti visą savo potencialą.

Amerikiečių psichologas, organizacinės psichologijos srities mokslininkas Harry Levenson (1922-2012) buvo pirmasis, kuris pritaikė psichoanalitinę teoriją organizacijų valdymui ir lyderystei. Jis prisidėjo prie požiūrio keitimo į lyderystės ir organizacijų psichologiją, darbo poveikį žmogaus emocinei sveikatai (Diamond, 2003). H. Levenson koncepciją po kelių dešimtmečių priėmė ir išpopuliarino buvęs „General Electric“ vadovas ir vienas įtakingiausių Amerikos korporacijų lyderių Johnas F. Welchas jaunesnysis.

H. Levenson suskirstė 20 gero vadovo savybių į tris sritis:

  • Mąstymo
  • Emocinės brandos, santykių su kitais
  • Elgesio

Mąstymas

  • Gebėjimas apibendrinti – gali konceptualizuoti, tvarkyti ir integruoti informaciją į nuoseklią sistemą.
  • Tolerancija neapibrėžtumui – gali ištverti nežinomybę, kol viskas paaiškės.
  • Intelektas – geba ne tik apibendrinti sudėtingą informaciją, bet ir ją pritaikyti.
  • Gebėjimas priimti sprendimus – žino, kada veikti.

Emocinė branda ir santykiai su kitais

  • Autoritetas – jaučia, kad tinka vadovo vaidmeniui.
  • Veiklumas – energingai sprendžia klausimus ir orientuojasi į poreikius.
  • Pasiekimai – orientuojasi į organizacijos sėkmę, o ne į savęs aukštinimą ar savo autoriteto įtvirtinimą.
  • Jautrumas – sugeba pajusti kitų emocijas, jausmų subtilybes.
  • Įsitraukimas – laiko save aktyviu organizacijos nariu.
  • Brandumas – turi gerus santykius su kitais vadovais ir darbuotojais.
  • Gebėjimas būti profesiniame santykyje su kitais – pasikliauja savimi, tačiau naudojasi ir kitų kolegų kompetencijomis, žiniomis, ekspertiškumu be baimės prarasti autoritetą.
  • Iškalbingumas – palieka gerą įspūdį viešai kalbėdamas.
  • Ištvermė – turi tiek fizinės, tiek protinės energijos.
  • Prisitaikymas – gerai toleruoja ir valdo stresą.
  • Humoro jausmas – savęs pernelyg rimtai nepriima, geba iš savęs pasijuokti.

Elgesio ypatumai

  • Vizija – nuoseklus jo paties karjeros progresas, taip pat ir matymas, kur organizacija turėtų eiti, gebėjimas turėti aiškius tikslus.
  • Atkaklumas – gali imtis užduoties ir ją įveikti, nepaisant iškilusių sunkumų.
  • Organizuotumas – geba efektyviai valdyti laiką.
  • Integraluma – turi nusistovėjusią vertybių sistemą, kuri jau buvo įvairiais būdais išbandyta. Gebėjimas susieti žodį ir veiksmą, įsipareigojęs vertybėms ir atitinkamą elgesį, atsakingą praktinę veiklą
  • Socialinė atsakomybė – vertina būtinybę prisiimti lyderystę šios atsakomybės atžvilgiu. Pripažįsta atsakomybę ir mato tai kaip galimybę. Demonstruoja aktyvią lyderystę.

Nepaisant sparčių ekonominių ir technologinių pokyčių, šios prieš keletą dešimtmečių išgrynintos vadovo savybės yra atsparios laikui. Taigi H. Levinson savybių sąrašas atsikartoja daugelio šių dienų HR ekspertų tekstuose.

Vertinant šias savybes, svarbiu klausimu personalo specialistams, samdantiems vadovams ir dirbantiems su vadovų ugdymu išlieka: „Koks vadovo savybių profilis geriausiai atitiktų mūsų organizacijos profilį?”

Čia yra būtinas holistinis požiūris, akcentuojantis, jog vadovo savybės, kurios yra veiksmingos vienoje organizacijoje, nebūtinai gali nešti sėkmę kitoje. Taigi norint išsigryninti organizaciją atitinkančio vadovo savybių profilį, svarbu atsižvelgti į įmonės vertybes, kultūrą, verslo sritį, strateginius tikslus ir konkrečius iššūkius, su kuriais susiduriate.

Vis tik iššūkiai po pandemijos, technologijų pažanga, pvz., dirbtinis intelektas, ir vis labiau paplitęs mišrių komandų (hibridinių, nuotolinių) valdymas, išryškino ir papildomų vadovų savybių svarbą siekiant efektyvaus vadovavimo. Štai dar keletas savybių, kurias verta pabrėžti:

Mentorystė. Mentorystė iš tiesų yra esminis veiksmingo vadovavimo aspektas, ypač sprendžiant iššūkius po pandemijos, vadovaujant mišrioms komandoms ir išnaudojant dirbtinio intelekto potencialą. Ji apima žinių perdavimą ir ugdymą, pokyčių valdymą ir stipresnių komandų kūrimą.

Atsparumas.  Vadovai turi vesti žmones ir per sunkmečius ir gerus laikus. Dirbti su darbuotoju, kuris patiria stresą, dažnai nėra įkvepiantis, bet tai nereiškia, kad vadovas visuomet privalo demonstruoti tvirtumą. Geras vadovas turėtų rūpintis savo vidiniais resursais ir žinoti kada jam reikia pertraukos jiems atgauti.

Inovacijos ir įsipareigojimas. Vadovas turėtų rodyti polinkį į inovacijas ir augimą, būti įsipareigojęs įvairovės ir įtraukties prasme. Lyderiai, puoselėjantys inovacijų ir kūrybiškumo kultūrą, gali paskatinti nuolatinį tobulėjimą ir konkurencinį pranašumą. Jie skatina eksperimentuoti, apdovanoja verslų mąstymą ir priima naujas idėjas, kurios meta iššūkį status quo.

Taigi įvertinę unikalius savo organizacijos poreikius, kultūrą ir strateginius tikslus, galite nustatyti, kurios iš šių vadovo savybių yra svarbiausios siekiant sėkmės jūsų konkrečiame kontekste. Bendradarbiaudami su kolegomis, atlikdami apklausas, tyrimus bei vertinimus, galite gauti vertingų įžvalgų apie vadovų profilį, kuris geriausiai atitinka jūsų organizacijos tikslus ir siekius.